Mes kiekvienas praėjome pro kažką tokio, kas mus pakeitė. Galbūt sutikome žmogų, kuris privertė pasikeisti. Ar pajutom, kažką tokio, ką pajutus tiesiog negali nepasikeisti. Gal sutikome naują žmogų, o gal praradome brangų, seniai pažįstamą. Ir tai mus keičia..Kartais į gerąją puse, kartais į blogąją puse. Bet nesvarbu ar tai skausmas, ar džiaugsmas. Jie abu mus priverčia tapti kitokiais. Kiekvienas menkas laimės lopinėlis padaro tave laimingesniu žmogumi. Kiekviena ašara išriedėjusi iš skausmo - stipresniu. Ir, kad ir kaip norėtumėm nebejausti skausmo, širdies nepriversi nejausti. Mes žmonės ir mes jaučiame. O tai yra pagrindinis žmogiškumo aspektas. Jausti...Mes galime mylėti, džiaugtis, juoktis, jausti draugystę, prisirišimą, pagarbą ir dar daug dalykų, kurių niekada neužgoš skausmas, ašaros, liūdesys, nes viskas mūsų gyvenime nutinka ne be reikalo. Viskam yra priežastis. Nes kartais iš tavo gyvenimo išeina artimiausi, išeina brangiausi. Ir tu to nepakeisi, tiesiog taip nutinka. Tai mes vadiname gyvenimu. Svarbiausia yra tai, kad tie žmones lieka su tavimi, net ir išėję. Jie palieka didelę žymę tavo gyvenime ir tu jų niekada nepamirši. Nei vienos akimirkos. Nes jie tokie..Jie lieka brangiausiais net tada, kai jų nebėra šalia. Jie ne iš tų, kurie gali pasimiršti. Tu paprasčiausiai užrakinsi jų atvaizdą atmintyje..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą