Jie lieka šalia net išėję. Nes jie tokie. Jie amžiams brangiausi lieka.

Mes kiekvienas praėjome pro kažką tokio, kas mus pakeitė. Galbūt sutikome žmogų, kuris privertė pasikeisti. Ar pajutom, kažką tokio, ką pajutus tiesiog negali nepasikeisti. Gal sutikome naują žmogų, o gal praradome brangų, seniai pažįstamą. Ir tai mus keičia..Kartais į gerąją puse, kartais į blogąją puse. Bet nesvarbu ar tai skausmas, ar džiaugsmas. Jie abu mus priverčia tapti kitokiais. Kiekvienas menkas laimės lopinėlis padaro tave laimingesniu žmogumi. Kiekviena ašara išriedėjusi iš skausmo - stipresniu. Ir, kad ir kaip norėtumėm nebejausti skausmo, širdies nepriversi nejausti. Mes žmonės ir mes jaučiame. O tai yra pagrindinis žmogiškumo aspektas. Jausti...Mes galime mylėti, džiaugtis, juoktis, jausti draugystę, prisirišimą, pagarbą ir dar daug dalykų, kurių niekada neužgoš skausmas, ašaros, liūdesys, nes viskas mūsų gyvenime nutinka ne be reikalo. Viskam yra priežastis. Nes kartais iš tavo gyvenimo išeina artimiausi, išeina brangiausi. Ir tu to nepakeisi, tiesiog taip nutinka. Tai mes vadiname gyvenimu. Svarbiausia yra tai, kad tie žmones lieka su tavimi, net ir išėję. Jie palieka didelę žymę tavo gyvenime ir tu jų niekada nepamirši. Nei vienos akimirkos. Nes jie tokie..Jie lieka brangiausiais net tada, kai jų nebėra šalia. Jie ne iš tų, kurie gali pasimiršti. Tu paprasčiausiai užrakinsi jų atvaizdą atmintyje.. 

Tie kuriais pasitiki šimtu procentų, gali išduoti ant visų dviejų šimtų.

Sveiki, nežadu visiems įtikti rašydama šį įrašą, bet tiesiog noriu išsilieti, visgi tai mano blog'as ir darau ką noriu, o skaitytojų didės ar mažės tai neturi reikšmės, nebandau įrodyti, kad tai įdomu, kad yra daug skaitančių mano blog'a. 

Ir gal būt tai tik slogi rudens nuotaika...Bet būtent dabar man trūksta kažko artimo. Trūksta šilumos, gražių žodžių, trūksta palaikymo ir užnugario. Užnugario, kurį visad jaučiau ir net nebūčiau pagalvojusi, kad viskas gali taip staiga pasikeisti, o galiausiai be jokio pėdsako dingti. Bet apie tai kalbant, vėl panyru į prisiminimus, juk taip buvo.Praeitis juk ir lieka praeitimi, tiesa? Ir aš karts nuo karto graužiu save dėl to, ko nepadariau, o galbūt padariau blogai, jog dingo tai, ką vertinau. Bet po to susimąstau, kad po galais, niekas nepriklauso nuo vieno žmogaus. Ta vienatvė, kurią jaučiau vis arčiau savęs alsuojant, manęs nežudo. Mane žudo tas jausmas, kai aplinkui tiek daug žmonių, tačiau nedaug tokių, kuriais galiu pasitikėti. Bet ir tie, kuriais besąlygiškai pasitikiu ar pasitikėjau ir tikiu ar tikėjau gali dingti ar net jau dingo. Ir kaip galiu pasitikėti žmonėmis, kai tie, kuriuos labiausiai branginu, mane skaudina(nekalbu apie visus). Kuriais pasitiki šimtu procentų, išduoda ant dviejų šimtų..Po tokių dalykų, vis sunkiau atsiverti, prie kažko prisirišti, nes bijai, kad šis pasielgs taip pat, nes tie kurie seniau prisiekinėjo busiąs šalia, išėjo.

I wanna take pictures like this

Tu savotiškai gražus

Dieve brangus, tiek daug merginu nesvarbu ar jos plonos ar stambios jos nori būti neapsakomai plonos, kaip rodo per įvairias grožio reklamas, ar stebint VS modelius, visose socialinėse žiniasklaidose gausu vaizdo klipų su plonomis merginomis be jokių menkiausių riebalų ant kūno. Ir dauguma merginų yra nepatenkintos savo išvaizda, kalbant apie plonas merginas kai kurios nori būti plonesnės ir plonesnės, galvoje turi susidariusios merginos įvaizdį kaip norėtų atrodyti jos pačios, bet tam reikia laiko, dauguma merginų bijo vasaros laike išeiti į paplūdimį, nes bijo, kad atrodys prasčiau nei kitos.

Merginos mėgsta pavalgyti, bet tuo pačiu nori, kad ši masė neitu joms į kūną, kad tai nenutiktų reikia imtis priemonių, tiesa?

Pažvelkite į save ir pažvelkite į asmenis kurie už jus plonesni ir stambesni. Negi nuo to jums palengvės? Merginos mylėkite save tokios kokios esate, nes jūs esate tokios vienintelės. Pasaulyje yra svarbesnių dalykų nei storos kojos, pilvukas, mažas sėdmuo. Kada paskutinį kartą žiūrėjote į veidrodį ir sau pasakėte "blemba aš tikrai graži". Kaip apie save galvosite jūs, taip apie jus galvos kiti.

Jei niekas jums to nesakė, tai šiandien aš pasinaudosiu šia galimybe: Tu skaitai šį įrašą tokį patį gražų kaip ir TU. Visi turime kažką unikalaus savyje. Gražiausias žmogus ne tas kuris dažosi, sportuoja, gražiausias žmogus tas kuris yra su didele šypsena ir teigiama charizma. Manau jūs turite daugiau teigiamos charizmos, nei vadinamąjį svajonių kūną, tiesa?