Vakaras kvepiantis tirpia kava ir šokoladiniu pyragu, na ir kas, kad iš pakelio (kulinariniams šedevrams nėra ūpo). Šis vakaras man kvepia visiška ramybe. Tiek išorine, tiek vidine…
Nors galva pilna minčių, planų, norų. NORŲ.
Pastaruoju metu viskas tampa taip netikra, kad net šiurpuliukai laksto per kūną. Netikros mintys kankina labiausiai. Kodėl viskas taip greitai tapo netikra? Net pati nežinau, tiesiog nebespėju lėkti paskui savo mintis. Jos tarytum skrieja 180km/h greičiu, o aš pėdinu tik 5 km/h. Turbūt aš jų niekada nepavysiu. turbūt ir nenoriu. Nes jei norėčiau turbūt pasistengčiau labiau. Deja…
Žiūriu į veidrodį ir juokiuosi. Iš savęs. Vieną minutę aš verkiu, o kitą jau juokiuosi. Norisi nusikeikti ir pasiųsti visus į keturias puses.
Kad ir kaip bebūtų. Aš esu gera mergaitė, kuri turi nuostabius žmones šalia, puikius tėvus, feisbuko anketą. Dvi lovas, skirtinguose miestuose. Kalną minčių ir tris veidus- rytinį, dieninį ir vakarinį. Taip pat turiu save.
Kad ir kaip bebūtų, noriu mylėti, nors ir nežinau kas tai yra, noriu būti mylima, bet kaip gyvenimas parodo, kartais nesileidžiu ir bėgu nuo to. Ir po velnių, gera mergaitė laukia gero berniuko, o tuo tarpu bloga, jį nušvilpia. Šį kart būsiu gera mergaitė, nes sąžinė neleistų būti bloga.
